Už lango lietinga ir vėjuota spalio pabaiga, darbai laukuose (beveik visi) baigti. Tad nutariau parašyti straipsnį apie tai, kaip paruošti dirvą. Ši mintis kilo neatsitiktinai, o dėl to, kad dažnai sulaukiu skambučių su maždaug tokiu klausimu: „turime žemės sklypą, kurioje jau daugelį metų niekas nebuvo daroma“, t.y. apleista. Kadangi telefonu apie tai papasakoti gana ilgu, o be to gali būti, kad ne kiekvienas supranta, ką pasakoju, nutariau tai išdėstyti tekstu. Pirmas klausimas, kurį aš užduodu klausiančiajam – „o ką jūs tame sklype norite turėti (veikti)?“. Jeigu sklypą rengiatės panaudoti įvairioms funkcijoms ir skirstyti į zonas, siūlyčiau perskaityti straipsnį apie sklypo planavimą. Jei sklypas bus naudojamas kažkam auginti, pateiksiu vieną iš galimų variantų. Visų smulkmenų čia neaprašysiu, nes taip gautųsi labai ilgas straipsnis. Be to kiekvienas sklypas turi savų niuansų. Kadangi dirbu su mažu traktoriumi, tai ir aprašysiu apie mažų  ir vidutinių sklypų paruošimą.

Darbų seka pirmiausia priklauso nuo metų laiko, netgi mėnesio, kada jūs nusprendėte sutvarkyti sklypą. Kadangi dabar spalio pabaiga, tai nuo to ir pradėsiu. Pirmas darbas – nupjauti (geriausia susmulkinti) žolę. To reikės ir bet kuriuo šiltuoju metų laiku.

Jei sklype veisite sodą (sodinsite vaismedžius ir vaiskrūmius), tiesiog ruoškite sodinukams jų būsimas sodinimo vietas. Sodinimo vietos įrengimas irgi reikalauja tam tikrų žinių, todėl prieš įrengdami vietą pasidomėkite, kaip ir kokiam augalui ją įrengti. Jei į tai nekreipsite dėmesio ir pasodinsite augalus „bus gerai ir taip“ metodu, nenustebkite, kad dalis jų gali neaugti, nežydėti, nemegzti ir nenokinti vaisių. Nes kaip pasodinsite, taip ir augs. Paruošę sodinimo vietą(as) galite sodinti jūsų pasirinktus augalus. Nors aš rekomenduoju sulaukti pavasario. Priežastis – augalai gali nespėti sutvirtėti ir esant dideliems šalčiams -nušalti.

Daržo ir vejos žemės paruošimas yra žymiai ilgesnis procesas. Žemę daržui geriausia ruošti visus metus. Tokiu būdu pasieksite idealų stovį. Čia aprašysiu ilgiausią, bet efektyviausią paruošimo būdą. Sideratai – tai augalai, skirti žaliajai masei užauginti (kaip trąšai), nustelbti piktžoles, pagerinti dirvos struktūrą. Kadangi vejos ruošą pradedu spalio mėnesį, tad tokiu metu, po žolės pjovimo, lieka tik aparti ir palikti iki pavasario pūdymui. Štai čia jau ir yra būtinybė, kad žolė būtų nupjauta (pašalinta arba susmulkinta). Nenupjovus žolės gaunasi „arimas“, kuris net ir profesionalui baisiai atrodo. (Panašiai kaip šioje nuotraukoje) PENTAX ImageApariant yra svarbus arimo gylis. Jis neturi būti labai gilus – iki 15 cm. Deja, dažnai tenka susidurti su „arimu“: kuo giliau – tuo geriau. Šis požiūris vyrauja tarp „seno kirpimo“ artojų. Kodėl nereikia arti giliai? Pagrindinė priežastis – giliu arimu užverčiama, kas gyva ir atverčiama, kas negyva, o arimas atrodo dar baisiau nei fotografijoje. Žiemos laikotarpį palikite planavimui ir poilsiui. Planuoti, bent jau apytiksliai, rekomenduočiau, nes nuo to gali priklausyti ir dirvos paruošimo eiga.

Prasidėjus pavasariui, kai jau pradeda žaliuoti žolė, tinkamas metas arimą frezuoti. Frezuojant susismulkina ir jau apirusi aparta velėna, susilygina dirvožemis, žemė tampa puri. Čia vėl manęs dažnai klausia – „ar bus galima sodinti/sėti daržoves?“. Ir taip, ir ne. Taip, jeigu jūs pasirengę visą laiką kantriai ravėti piktžoles, nes jų sėklų dirvoje yra labai daug, ir dar nespėjus suaugti jūsų daržovėms, piktžolės jau žaliuos. Net nuravėjus jos neužilgo vėl sužaliuos. Dažniausiai neturime laiko rankiniu būdu kovoti su piktžolėmis, todėl jos sėkmingai toliau žaliuoja. Čia jau tinka atsakymas – ne, sėti dar negalima. Tai kas tada? O tada, iš karto po frezavimo, sėjame baltąsias garstyčias. Tai galime atlikti ir mes su traktoriaus freza. Kodėl garstyčias? Todėl, kad jos greitai sudygsta ir greitai auga (pražysta po 30 – 35 dienų po sudygimo), greitai augdamos nustelbia iki 60 proc. piktžolių, gydo pašaknio ligas, aeruoja dirvą (šaknų sistema 1 – 1,5 metro gylio), nupjovus tampa puikia trąša dirvožemiui, sukaupia azotą, iš dirvos gilumos pakelia kitiems augalams reikalingas medžiagas. Kada jos pjaunamos? Prasidėjus jų žydėjimui. Vėliau jų lapai retėja (praleidžia saulės šviesą piktžolėms), kamienas kietėja, mažėja žalioji masė. Pjauti reikia iš viršaus į apačią, taip jos geriau susmulkinamos ir netrukdo tolimesniam žemės įdirbimui (pjaunant trimeriu mažame plote).

Sekantis etapas norint nustelbti piktžoles – nupjovus garstyčias dirva frezuojama ir sėjamos facelijos. Faceliją galima sėti kaip vieną arba mišinyje su kitais augalais. Facelija sudygsta po 8-12 dienų, po 40-50 dienų pražysta ir žydi 30-50 dienų. Kodėl būtent facelija? Nes, panašiai kaip ir garstyčia, gana greitai sudygsta, o pasėta tankiau – dar labiau užgožia piktžoles. Taip pat facelija užaugina daug žaliosios masės. Kaip ir garstyčias facelijas reikia pjauti žydint. Pjauti rekomenduoju anksti ryte arba vėlai vakare, nes dienos metu jas gausiai lanko bitės, kurios, beje, surenka daug medaus. O kas gi norėtų įkišti galvą į bičių avilį? Pjaunama (smulkinama) taip pat kaip ir garstyčios. Pjaunant, kai jau apatiniai žiedai subrandina sėklas, jos vėl užsisėja ir gali užgožti netgi rugius ar kitus augalus. PENTAX Image

Tačiau facelijų negalima sėti į dirvą, kur dominuoja varputis. Su varpučiu taikytina kita technologija. Na, o dabar truputis skaičiavimų. Tarkime, kad garstyčias pasėjome balandžio 15 d., kurios (esant palankioms sąlygoms) sudygs balandžio 22-25 d. Pridedame laikotarpį iki sužydėjimo (30d.) ir gaunasi apie gegužės 25 d. Pridėkime savaitę pasiruošimui pjauti ir pjovimui, gaunasi birželio 1 d. Pasėjame facelijas, kurios sudygsta vidutiniškai po 10 dienų, t.y. birželio apie 11-15 d. Pradeda žydėti po 45 dienų, t.y. liepos pabaiga – rugpjūčio pradžia. Leidžiame joms žydėti, tarkim, 15 dienų. Štai ir rugpjūčio vidurys. Facelijas nupjauname ir seka kitas etapas.

Po facelijų dirva vėl frezuojama, tokiu būdu ji įterpiama į žemę, ir sėjama… o štai čia jau jūs turite nuspręsti ką. Žiemkenčiams, pvz. rugiams, dar anksti. Aš siūlau pasirinktinai du galimus variantus. Kadangi šis etapas yra skirtas ne tik piktžolių nustelbimui, bet ir dirvos pagerinimui, galima sėti lubinus foto (siauralapius, mėlynžiedžius ar geltonžiedžius), avižų-vikių mišinį ar dar kokius sideratus. Tiek vieni, tiek kiti užaugina daug žaliosios masės, kuri (be jau įterptų gastyčių ir facelijų) tampa trąša būsimiems jūsų augalams. Lubinai sukaupia daug azoto, kurį paima iš oro, šaknys skverbiasi giliai į žemę ir iš gilumos pakelia daug reikalingų medžiagų, tuo pačiu gerina dirvos struktūrą. Tačiau, pasėti tokiu metu, jie ne tiek stipriai stelbia piktžoles. Avižos irgi turi gilią šaknų sistemą, kuriomis į paviršių sukelia kalį. Avižos labiau negu lubinai stelbia piktžoles. Yra manoma, kad avižas įterpus kaip žaliąją masę, jos prilygsta mėšlui. Tiek vienus tiek kitus sideratus galima tiesiog palikti lauke žiemai nieko daugiau nedarant.PENTAX ImagePENTAX Image

Pavasary jūs jau turėsite paruoštą dirvą, kurią, esant būtinybei, galima išfrezuoti, o po to jau sėti ir sodinti jums reikiamus augalus. Pagrindinė taisyklė gerinant dirvą – žemė negali būti tuščia. Jei nurinkote derlių ir neturite, ką sėti ar sodinti – iškart užsėkite sideratais. Atminkite: jeigu dirvoje neauga, kas jums reikalinga, auga, kas jums nereikalinga.

Tai – tik vienas iš galimų būdų dirvos paruošimui. Kiekvienas atvejis, priklausomai nuo aplinkybių ir galimybių, yra individualus. Jeigu jūs neturite laiko ir noro tuo užsiimti patys, patikėkite šį procesą tai išmanantiems. Beje, visiškai atsikratyti piktžolių jums nepavyks, niekam nepavyksta, tačiau sideratų pagalba piktžolių kiekis stipriai sumažinamas. Tik, norėdami išnaikinti piktžoles, nesielkite, kaip man kartais tenka išgirsti: „kaimynas patarė nupurkšti Roundapu, palaukiau dvi savaites, žolė nurudavo, atvažiuokite frezuoti“. Taip žmonės, gal nežinodami, o gal tingėdami ir „taupydami“ laiką, savo noru, „kaimyno patariami“, į savo žemę supilą nuodus. Nes (pateikiu citatą iš straipsnio) „Pasak J. Miliaus, raundapas labai kenksminga medžiaga, nes ji ilgai išlieka žmogaus kūne. Dėl šios medžiagos sunaikinama daug dumblių, mikroorganizmų. Be to, glifosatas gali sukelti ilgalaikes pasekmes – nevaisingumą, galimus apsigimimus. Raundapas kaupiasi kauluose, silpnina imuninę sistemą. Jis labai nuodingas. Šiuo herbicidu naikinamos piktžolės.“ Gerai, kad vasarą baigėsi galioti leidimas Europoje prekiauti pesticidais, kurių veiklioji medžiaga glifosatas. Gerai pagalvokite prieš naudodami herbicidus.

Čia aprašytas būdas taikytinas priesmėlio ir priemolio (juodžemio) dirvai. Molio dirvai taikoma kitokia agrotechnika ir darbų seka, sėjami kiti sideratai. Vejos sėjimui pakanka garstyčių ir facelijų panaudojimo. Nors daugelis vejos ruošimu užsiimančių ruošia dirvą iš karto po frezavimo, t.y. grėbliais išgrėbsto velėną arba naudoja herbicidus. Galutinis dirvos paruošimas prieš sėjimą irgi kitoks. Taip pat skiriasi ir vejos sėjimo būdas. Na o kokį būdą pasirinkti – spręsti jums.

Taip atrodo dirva prieš žiemą užsėta rugiais:

PENTAX Image

 

Reklama