Šiame straipsnyje noriu pasidalinti patirtimi apie tai, į ką reikia atkreipti dėmesį, norint geriau išplanuoti ir panaudoti žemės sklypą. Be abejo, visus galimus variantus numatyti yra sudėtinga, tačiau pagrindiniai dalykai yra pritaikomi visur.

Kas reikalinga?

Pirmiausia – laikas ir kantrybė (to reikia netgi straipsniui perskaityti).

Toliau – keletas sklypo plano kopijų arba brėžinių popieriuje (su matmenimis), jei yra galimybė, masteliu 1:100 (didesniam sklypui gali būti smulkesnis), pieštukas ir trintukas.

Po to turite nuspręsti, ko norite savo sklype, t.y. sodo, daržo, gražios pievutės, ar bus kokie statiniai, o gal visko viename. Atskirame lape, dalyvaujant visiems suinteresuotiems sklypu asmenims, surašykite visus norimus dalykus iki smulkiausio, atsižvelkite į visų asmenų poreikius. Tai ypač svarbu mažame sklype.

Sekantis žingsnis – vykti į sklypą ir jį apžiūrėti. Apžiūrint reikia nustatyti ir pažymėti plane: reljefą (jeigu sklypas nelygus), privažiavimo vietą, ar yra medžių ar krūmų, koks kaimyninis sklypas (dirvonas, sodas, miškelis ir pan.). Taip pat pasižymėti šalių kryptis (kai kur planuose tai būna). Preliminariai nustatyti dirvos kokybę, derlingumą ir struktūrą. Tai galima padaryti keliais būdais. Jeigu sklypo žemė išdirbta, gerai matosi, kur juodžemis, molis ar smėlis. Jeigu sklypas apaugęs žole, teks po jį pasivaikščioti. Vaikštinėjant pasižymėti, kur geriausiai auga žolė. Tai bus savotiškas žemės derlingumo indikatorius. Gerai būtų sužinoti ir pasižymėti, kur ir kokia žolė auga ir dominuoja (jeigu jas pažystate). Pavyzdžiui, asiūklis rodo, kad dirva yra rūgšti, usnis – turėsite daug darbo ją naikindami, lubinas ar kiti ankštiniai – dirvoje bus sukaupta azoto. Jeigu žolė auga skurdžiai, tikėtina, kad ten yra molis, smėlis arba žvyras. Kurmiarausiai parodys, kad toje vietoje yra daugiau dirvos gyventojų ir žemė ten humusinga? Taip pat pasižymėkite, jei yra, kur drėgniausia(drėgną) ar net šlapią vieta. Tai geriausia daryti pavasarį arba vėlai rudenį, na arba po gero lietaus. Visi šie dalykai jums pravers, kai planuosite savo sklypo išdėstymą ir darbus jame. Gali tekti sklype apsilankyti kelis sykius. Tai tik į gerą – kuo dažniau apžiūrėsite, tuo lengviau bus planuoti. Tik nedarykite visko skubotai – tai vėliau kainuos brangiau. (Kantrybės ir laiko jau prireikė). Na, o jeigu neturite laiko ir kantrybės, tada belieka pasikliauti specialistų nuomone. O dabar apie viską detaliau.

Sklypo paskirtis. Dokumentuose sklypo paskirtis jau būna nurodyta, tai žemės ūkio, gyvenamoji, miško ir kita, o gali būti ir keli kartu. Tai yra oficialioji paskirtis, į kurią, deja, teks atsižvelgti. Atidžiai perskaitykite ir išsiaiškinkite ar yra kokių nors veiklos sklype apribojimų (tas aktualu saugomose zonose). Sklypo panaudojimas ne pagal paskirtį gali turėti neigiamų pasėkmių. Todėl prieš įsigyjant pasidomėkite ar paskirtis atitinka jūsų norus. Ar yra galimybė keisti sklypo paskirtį? Tačiau tai kainuoja nemažai laiko. Na jei viskas tinka, tada – pirmyn. Toliau jau jūs planuojate sklypo paskirtį pagal zonas, t.y. kurioje dalyje ką norite turėti. Bet tai tik jūsų norai, kuriuos gali tekti koreguoti priklausomai nuo kitų faktorių.

   Reljefas. Čia ir prireiks sklypo plano kopijos arba brėžinio. Galima ir be jo, jeigu turite gerą atmintį. Bet su planu paprasčiau. Plane pasižymėkite visas aukštumas ir žemumas, apytikslius jų matmenis. Jeigu yra – visus medžius ar krūmus. Pasižymėkite kas yra šalia sklypo ribų, t.y. besiribojančiuose sklypuose. Kam to reikia? Tarkime jūsų sklypo šiaurinėje dalyje kaimynas yra pasodinęs (arba natūraliai auga) medžius arba sodą. Jums tai didelis privalumas, nes nereikės sodinti medžių užtvaros nuo šiaurės vėjų ir atvirkščiai. Gal netoliese laikomos bitės – jos apdulkins jūsų augalus ir padidins derlių. Jeigu kaimyninis sklypas yra aukščiau jūsų sklypo – teks susidurti su lietaus ir pavasarinio polaidžio vandeniu. Jeigu jūsų sklype ar visai šalia teka upelis – ten dažniau formuosis šalnos ir rūkai, veisis uodai. O tai svarbu sodinant medžius, krūmus ar daržą. Saulėtas sklypo šlaitas į pietvakarius ar pietus – turėsite gerą vietą šilumą mėgstantiems augalams. Pastoviai užmirkstanti ar šlapia vieta – galima vieta kūdros kasimui. Tai tik keli svarbūs faktoriai. Taigi reljefo sužymėjimas – gana svarbus dalykas.

Žemės derlingumas ir sudėtis. Nuo šio faktoriaus priklausys kur ir ką galėsite sėti ir sodinti. Jeigu sklype bus daržas ar sodas, tai ne visoms daržovėms ar vaismedžiams tinka bet kokia dirva. Kaip minėjau, iš pradžių apžiūrime sklypą ir iš paviršiaus įvertiname dirvožemį. Gali būti, kad viename krašte ar viduryje į paviršių iškilęs molis, o kitur juodžemis, dar kitur – smėlio ploteliai, lomose – šlapia dirva ir pan. Apžiūrime, kokie augalai auga (natūrali augmenija). Ten, kur augalija vešli, dirvos derlingumas bus geras. Taigi, jei pas jus sklype priesmėlis ar priemolis, o dar geriau juodžemis – jums pasisekė. Bet jei smėlis arba molis – teks padirbėti, norint pagerinti dirvą, ypač molyje. Nors viskas įmanoma. Tam reikia laiko, kantrybės ir užsispyrimo. Apie tai aprašysiu kituose straipsniuose ir papasakosiu video siužetuose. Tačiau kad ir kokia būtų  prasta dirva, ji vis tiek turi humuso sluoksnį – viršutinis (juodžemio) dirvos sluoksnis. Jį galima nustatyti iškasant negilią duobę ir apžiūrint dirvos pjūvį. Kuo storesnis humuso sluoksnis, tuo lengviau bus įdirbama žemė, geriau laikysis drėgmė ir judės oras. Na, o norint geriau nustatyti dirvos mechaninę sudėtį, reikia pasidarbuoti kastuvu. Daroma taip: dominančioje vietoje iškasama ne seklesnė nei 1 metro gylio stačia sienele duobė ir, stebint jos sienelę, nustatoma mechaninė dirvožemio sudėtis ir uolienų susiklostymas. Smėlis kasant paprastai subyra ir jį nesunku atpažinti. Priesmėlį lengva kasti, nors jis ne taip byra kaip smėlis. Sunkus molis yra tąsus, karameliškas. Vienas iš būdų kaip atskirti priesmėlį nuo priemolio – tiesiog paimti drėgnos žemės saują ir ją suspausti. Priesmėlis lengvai subyrės, o priemolis laikysis taip, kaip suspaudėte. Purūs priemoliai arba priesmėliai sodui ir daržui yra tinkamiausi. Juose plačiai ir giliai pasiskleidžia vaismedžių šaknys, pasiima pakankamai drėgmės ir reikalingų maisto medžiagų. Gali būti ir taip, kad tame pačiame sklype dirvos sudėtis vietomis bus skirtinga. Tai irgi įtakos, kur ir ką sėti ar sodinti. Jei nuspręsite viską užsėti veja, šių faktorių žinojimas padės apsispręsti, kokio tipo veją galėsite sėti, kaip reikės ją prižiūrėti.

Sklypo dydis. Nuo sklypo dydžio priklausys ir jūsų norų galimybės. Kuo mažesnis sklypas, tuo glausčiau teks viską sėti ar sodinti. Galbūt ir kažko atsisakyti. Bet net ir mažame sklype, tinkamai viską išplanavus, daug ką galima nuveikti. Čia ypatingai bus reikalingas sąrašas, apie kurį minėjau pradžioje. Žinoma, didesniame sklype ir galimybės didesnės. Bet žinojimo ir informacijos reikia tiek pat, o gal net ir daugiau.

Dirvožemio drėgmės sąlygos ir rūgštingumas. Tai irgi svarbus faktorius. Lygumose, kur nenuotakus paviršius, dirvožemiai dažniausiai užmirksta nuo paviršinės drėgmės. Užmirkimo (glėjiškumo) žymes galima matyti ant iškastos duobės sienelių. Tai melsvos gyslos, dėmės ar ištisai melsvi plotai. Labai užmirkusiose dirvose glėjiškumo žymių yra tuoj po humusingu sluoksniu, o mažiau užmirkusių – kiek giliau. Jeigu tokių žymių nėra, dirvožemis neužmirkęs ir jo sausinti nereikia. Dirvožemis užmirksta ir dėl gruntinio vandens, kuris susitelkia, kai po laidžia vandeniui uoliena slūgso nelaidi. Tai ypač aktualu sklypo lomose. Bet tuo galima pasinaudoti ir įsirengti vandens telkinį, į kurį rinksis perteklinė drėgmė. Tam, žinoma, reikės papildomų investicijų. O jei tokios galimybės nėra, reikės daryti bent paviršinį drenažą. Dirvos rūgštingumas (pH) irgi turi daug įtakos augalų auginimui. Kai kurie augalai pakenčia rūgščią dirvą, o kitiems reikia beveik neutralios reakcijos. Kai kurių augalų tankumas dirvoje parodo tikėtiną dirvos rūgštingumą. Iš dažniau paplitusių pažymimi šie: smulkioji rūgštynė, dirvinis kežys, vienametė klestenė – rūgščiuose dirvožemiuose; šalpusnis, apyninė liucerna, dirvinis vijoklis – nerūgščiuose. Tačiau rūgštingumą galima reguliuoti įvairiomis priemonėmis (kalkės, dolomitmilčiai, medžio pelenai).

Medžiai ir krūmai. Ilgą laiką nenaudojami sklypai dažnai apauga įvairiais krūmais ir medžiais. Jei jūsų sklype jie jau auga, būtinai pasižymėkite plane. Kodėl tai svarbu? Pirmiausia, medžio(ių) kaip jūsų pasodintų (planuojamų sodinti) augalų augimui reikalingos maisto medžiagos, šviesa ir drėgmė. Arti pasodinti jūsų vaismedžiai ar daržovės negalės tinkamai augti. Pietinėje sklypo dalyje medžiai (ypač aukšti) užstos saulę jūsų augalams. Bet tuo pačiu, tinkamai planuojant, ir apsaugos nuo perteklinės saulės kaitros. Galėsite mėgautis jų grožiu, pakabinti inkilus paukščiams, kurie kovos su įvairiais augalų kenkėjais. Tačiau tuo pačiu metu medžiai bus ir kenkėjų veisimosi vieta. Taigi medžių likimą teks spręsti jums. Tik neskubėkite priimti skubotų sprendimų ir juos iškirsti. Krūmus galima gražiai įkomponuoti į bendrą planą. O jei tai lazdynas, bus galima sulaukti riešutų. Šiaurinėje sklypo dalyje augantys medžiai ar krūmai suformuos užuovėją jūsų augalams. Užuovėja yra būtina, nes daugelis augalų gerai auga tik apsaugotoje nuo vėjų, ypač šiaurinių, aplinkoje. Galima patiems pasodinti medžių juostą. Vienas iš tinkamiausių tam medžių – liepa.

   Privažiavimo kelias, kaimynai, elektros linija, vanduo. Privažiavimo kelias gali stipriai pakoreguoti jūsų norus. Prieš įsigydami sklypą pasidomėkite ar yra suformuotas servitutinis kelias. Jei jo nėra, būtinai pasidomėkite, kokios galimybės jį įsirengti. Čia gali tekti tartis ir su kaimyninio sklypo savininku. Elektros linijos įrengimas (jeigu jos nėra) yra papildomų lėšų pareikalausiantis dalykas. Taip pat svarbu ir vandens tiekimas. Visais šiais klausimais gali tekti tartis su kaimyninių sklypų savininkais.

Be abejo, kiekviena situacija yra savita, ir visko čia neprašysi, tačiau šie dalykai svarbūs visada.

Reklama